- sukeikti
- sukéikti vksm. Ji̇̀s piktai̇̃ sukéikė mū́sų aki̇̀vaizdoje.
.
.
sukeikti — intr. ištarti keikimą: Šeimininkas sukeikė ir pradėjo ūdyti merginą rš. Kas sukeikia ant ugnies, tas kada nonts (nors) burną ir liežuvį išpliks Vdk. | refl.: Makaras susikeikęs nuėjo paskui jį rš. keikti; apkeikti; atkeikti; įkeikti; iškeikti; … Dictionary of the Lithuanian Language
nukeikti — 1. intr. sukeikti: Nebijok, ir jis nukeikia Alk. Ir jis va girdėjo, kai nukeikė kaimynas Bgt. Tu šiokia, tokia! – nukeikė skruzdėlę Jurgiukas rš. | refl.: Nusikeiki, ir lengviau pasdaro Ds. Nusikeikiau tiktai ir paleidau jį iš nagų rš. 2. tr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakeikti — 1. intr. sukeikti: Tūlą sykį pakeikiau J. Tada paėmė ana juos ir pakeikė: „Kad jūs nigdi daugiau neaugtute!“ SI10. | refl.: Anas par visą savo gyvenimą nepaskeikė nė vieno karto BsPII205. Raižė raižė, pasikeikdamas kojomis spardė Žem. Kad aš… … Dictionary of the Lithuanian Language
užkeikti — 1. intr. sukeikti: Stepas šnekėjo, plūdo, ant galo, smagiai užkeikęs, nusispjovė rš. Pajutęs, kad jau nėr pačios, net užkeikė ant Jono BsMtII188. Kad užkeĩks, tai nusigąsi Vl. Žmogus ... iš džiaugsmo net užkeikė BsMtII8. 2. tr. užburti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkeikti — tr. piktais žodžiais išvadinti, apiplūsti: Apibarė, apkeikė Alk. Kur mane sykį apkeikė, aš ten daugiau neperku Alk. Aš, kai užsiuntu, tai apkeikiu juos visus Skr. | refl.: Juk čia jau nebebuvo broliai ir seserys, o svetimi, kurie ir apsikeikdavo … Dictionary of the Lithuanian Language
atkeikti — 1. tr. panaikinti užkeikimą ar prakeikimą, atburti, atžavėti: Tam piliakalny prakeikdavo ir atkeikdavo Plk. Kodėl neiškasi tų pinigų? – Užkeikti. – Atkeik Dglš. 2. refl. atsakyti su keiksmu: Latviai atsikeikė, kad tai esanti netiesa B.Sruog.… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškeikti — tr. 1. piktais žodžiais išvadinti, išplūsti: Jis mane iškeikia, išrėkia, neturiu nė ką sakyt Gs. Boba iškeikė mušeklį ant rinkos J. Iškeikė anas mus iš sliedų̃ (labai smarkiai) Arm. 2. refl. iki valios keikti: Išsikeikia, išsirėkia [vyras],… … Dictionary of the Lithuanian Language
išrauti — 1. tr. R45, Sut, K, Š, BŽ80 ištraukti, išpešti iš šaknų: Ištraukiu, išrauju SD418. Velėna su veja ižrauta SD39. Kiek audrų per Lietuvą nuslinko, su šaknim išraudamos medžius S.Nėr. Abu sausu ąžuolu išrovė KlbIII7(Lkm). Kab išverčia, išrauna vėjas … Dictionary of the Lithuanian Language
keikstelėti — keikstelėti, ėja, ėjo intr. Prn truputį sukeikti: Keikstelėjęs nuėjo rš … Dictionary of the Lithuanian Language
keiktelėti — keiktelėti, ėja, ėjo intr. truputį, švelniai sukeikti: Mintyse keiktelėjo Frankas P.Cvir … Dictionary of the Lithuanian Language